Dionas kaip visada atsikele anksti ryta, ruosesi i darba. Jo zadintuvas nesuskambejo, bet jis jau inerciskai pradejo kelts situo laiku, todel dazniausei pamirsdavo uzsukti laikrodi. Kaip visada, jis atsikele siektiek mieguistas, pasitryne pakausi priejo prie lango ir atidenge uzolaidas. Kieme buvo tuscia kaip ir visada, o lauke stengdejo rukas. Jo sou Lordas kaip visada atsikele anksciau ir priejas prie seimininko, ir pasiremes i palange pradejo neissio ne is to loti.Pamates si vaizda jis nujaute kad kazkas cia negerai, bet perdaug i tai demesio neatkreipes, nuejo ir palindo po karstu dusu. Apsirenges ir papusryciaves kaip visada atodaves gardesnius kasnelius savo suniui, isejo pakviepuoti grynu oru. Isejes is kartu su Lordu pasivaikscioti, kuri laika atpazindavo ji supancius pastatus, bet netiketai jis pasimete ir pasiklydo. Rukas sutirstejo, o zmoniu taip ir nesimate. galiausei beeidamas takeliu pamate stovincia figura. Lordas pradejo kaip koks isprotejas loti ant nepazystamojo,kol galiausei Dionas neislaiks suns pradejo begti link staigei nykstancio zmogaus. Jo pulsas padaznejo ir jam pasidare bloga.Dionas paleido suni ir susiriete. Jis bande sauktis pagalbos, bet jis perdaug alsavo kad galetu istarti bent zodi, galiausei jis pasireme rankomis i kelius ir jo kojos pradejo drebeti. Jo galva svaigo ir jis nukrito ant zemes. Jis net nepajaute kaip uzsimerke. Pajautes salta ir dregna liezuvi atsipeikejo ir pamate inkscianti Lorda,kuris buvo susirupines del savo seimininko savijautos. Dionas pagloste suni ir apsidaires pamate, kad atsidure visisikai kitoi vietoi nei gulejo...